Tie, kuriems pavyko patekti į specialiųjų pajėgų gretas, neabejotinai atitinka apibrėžimą – geriausi iš geriausių. Kovotojai yra kieti, stiprūs ir ištvermingi. Spetsnazo kariams retai tenka sėdėti be darbo vienoje vietoje. Puikus fizinis pasirengimas leidžia jiems įveikti sunkius perėjimus ir atlikti pavojingas užduotis. Ir ne tik ji. Kad išgyventų sunkiomis sąlygomis, kūnui reikia daug jėgų ir energijos. Kovotojas jų gali gauti tik vienu būdu – valgydamas tam tikrą maistą. Sklando legendos, kad specialiosios pajėgos prieš ilgus ir sunkius perėjimus valgo ne tik silkę ir saldumynus, bet ir kitą, jiems iš pažiūros keistą maistą.
Stiprybės košėje ir ne tik
Specialiosioms pajėgoms reikia „energinio kuro“, kad jos galėtų „puikiai“ atlikti kovines užduotis. Ne visi „kareivio“ virtuvės patiekalai su tuo susidoroja. Jei prisimeni frazę iš vieno rusiško filmo: „Kokia stiprybė, broli?“, tada atsakymas sufleruoja pats – sumaištyje. Taip, taip, jame yra (kur be angliavandenių)! Bet ne paprasta, o su mėsa. Beje, gyvuliniai baltymai sudaro didžiąją dalį karių dietos.
Kas gali būti geriau „jėgos“ papildymui, nei košė su mėsa ar šoninės gabalėlis!
Specialiųjų pajėgų mityba skiriasi nuo paprastų karių valgiaraščio. Be to, drąsių vaikinų sauso davinio užpildymas taip pat gali skirtis. Viskas priklauso nuo vietos regiono ir priskirtų kovinių misijų. Būtent jie nustato, kokios dietos laikysis komandosai.
Kiekvieno kovotojo maisto atsargoje riebalų visada yra. Jie yra pagrindinis kuras, kurį organizmas sudegina esant sunkioms sąlygoms. Esant stipriam stresui, riebalai aprūpina organizmą apie 70-80% jam reikalingos energijos. Angliavandeniai ir baltymai prastai susidoroja su šia užduotimi. Pagrindinis riebalų šaltinis lauko sąlygomis yra taukai. Jis iš anksto supjaustomas į gabalus. O toliau temos variacijos – sūdytos ar pabarstytos raudonaisiais pipirais. Kas valgo lašinius be duonos? Jo komandos pakeičiamos krekeriais. Nėra plutos (kad nesulaužytų dantų). Beje, kilogramas riebalų leis jaustis gana pakenčiamai 2-3 savaites.
Baltymai užtikrina nepertraukiamą raumenų ir sausgyslių darbą. Jei jų mažai, nukenčia specialiųjų pajėgų važiavimo ir jėgos savybės. Sumažėja aktyvaus dėmesio lygis, mažėja atsparumas ligoms. Praktiškas ir labiausiai paplitęs baltymų šaltinis – jautienos troškinys. Užtenka vienos 200 gramų skardinės, kad užpildytumėte kovotojų dienos baltymų poreikį.
Energijos šaltinis
Miela. Daug saldumynų. Būtent tokiame maiste yra daug energijos. Ne veltui net paprastų karių racione yra šokoladinių plytelių ir plytelių.
Kovinių misijų ir kampanijų metu specialiosios pajėgos visada turi ką nors saldaus po ranka. Ir tai nebūtinai turi būti šokoladas. Cukraus kubeliai ir vaistinės gliukozės tabletės puikiai jį pakeičia. Juk tai greitai pasisavinami angliavandeniai, suteikiantys daug energijos. Be to, cukrus patenka į kraują per 10-15 minučių po nurijimo. Tai labai svarbu atliekant žygius ir kitas taktines operacijas, kai kovotojams reikia maksimalios jėgos, ištvermės ir susikaupimo.
Be to, nuolatinis gliukozės srautas į organizmą yra puiki streso prevencija, taip pat leidžia išlaikyti reikiamą stebėjimo lygį (gyvūnų instinktą). Pastarasis svarbus kovotojui sprendžiant pavestas užduotis. Be cukraus ir gliukozės, komandos energijos šaltinis yra juodasis šokoladas, chalva, ledinukai ir marmeladas.
Gėrimo režimas
Kad žygyje nebūtų ištroškę, komandosai eina į triuką. Jie valgo maistą, kuris padeda išlaikyti skysčius organizme. Norėdami tai padaryti, prieš operaciją jie geria vandenį. Tada jie valgo ką nors sūraus. Paprastai tai yra sultinys (sriuba), pagamintas iš kubelio, arba silkė. Nuo troškulio jausmo nepabėgsi. Bet kita vertus, organizmas nedehidratuoja tokiomis sąlygomis, kai nėra laiko „gerti vandens“.
Jei troškulio jausmas tampa nepakeliamas, kovotojai tiesiog išskalauja burną vandeniu iš kolbos. Tada skystis išspjaunamas. Vandens gerti kategoriškai neįmanoma. Tai sutrikdo pusiausvyrą organizme. Troškulio jausmas pradės nugalėti dar labiau. Padidės prakaitavimas. Dėl to iš organizmo pradės išsiskirti gyvybiškai svarbios druskos ir mineralai. Taip pat padidės apkrova širdies raumenims. Kūnas turės distiliuoti daugiau skysčio.
>>>>Idėjos gyvenimui | NOVATE.RU<<<<
Todėl kovotojai laisvėje gali prisigerti tik ryte ir vakare (baigus žygius). Beje, su troškulio jausmu jiems padeda ir ledinukai. Jų rezorbcija skatina seilėtekį.
Specialiosios pajėgos turi ir specialų maisto atsargą – NZ. Dėvėkite ant diržo. Tai būtina norint susidoroti su psichologine alkio baime nenumatytomis aplinkybėmis. Todėl žygių ir kitų taktinių užduočių vykdymo metu drąsuoliai visada su savimi turi ne tik kovinių, bet ir maisto atsargų. Pasidalinkite, o kokias žinote „kareivio“ virtuvės ypatybes?
TAI YRA ĮDOMU:
1. Šalis, kurioje nėra bedarbių ir vargšų, o benzinas pigesnis už vandenį
2. Kodėl amerikiečiai vyrai po marškinėliais nešioja marškinėlius?
3. Kiek litrų benzino lieka bake, kai užsidega lemputė (vaizdo įrašas)