Viena iš problemų, su kuria susiduriu augindama sodinukus – dirvinės musės. Šie kenkėjai atsiranda daugiausia dėl prastos perkamo dirvožemio kokybės.
Kas yra dirvožemio musės
Dirvožemio muselės yra bendras visos dvisparnių vabzdžių šeimos pavadinimas. Grybiniai uodai, sciaridai, detritai, lapiniai uodai yra tokių kenkėjų atstovai.
Kiekviena rūšis turi savo ypatybes. Suaugę skraidantys individai nekenkia augalams. Daugeliui atstovų net atimami burnos organai. Problema slypi lervose, kurios suryja požeminę švelnių sodinukų dalį.
Viena musė gali padėti porą šimtų kiaušinių. Visos jos virsta lervomis, mintančiomis organinėmis medžiagomis. Kenkėjai geriausiu atveju ima maistą iš augalų, blogiausiu – šaknis.
Sėjinukų stadijoje atidžiai stebiu musių išvaizdą. Jei pastebiu, iškart pradedu muštis.
Liaudies kovos su dirvožemio muselėmis metodai
Kadangi sodinukus auginu gyvenamajame rajone, stengiuosi naudoti žmonėms nekenksmingus pesticidus.
Iš savo patirties esu išbandžiusi daug daugiau ar mažiau veiksmingų priemonių. Pirmas dalykas, kurį darau, pakabinu lipnią juostelę prie augalų. Prie jo laikosi suaugusieji, kurie deda kiaušinius. Vabzdžiams prilimpant keičiau juostą.
Antrasis kovos etapas nukreiptas tiesiai į lervas. Jei musių daug, tai pakeičiau viršutinį dirvos sluoksnį. Stengiuosi nepažeisti švelnių sodinukų šaknų.
Padeda pelenų išsibarstymui ant dirvos paviršiaus. Jei po žiemos liko daug česnako, tai ir naudoju. Gvazdikėlius supjaustau į keturias dalis ir priklijuoju prie augalų. Česnaką po kurio laiko būtinai išimkite, kitaip jis iš priemonės nuo musių pavirs papildomu joms maistu.
Nupirktos kovos priemonės
Kai problema tampa nelaime, kreipiuosi į kenkėjų kontrolės chemikalus. Šiuo atveju Aktara labai padeda. 1 g ištirpinu 10 litrų šilto vandens ir palaistau visus augalus.
Be „Aktaros“ bandžiau naudoti „Thunder 2“ ir „Flycat“. Visi jie parodė savo efektyvumą.
Prevencija nuo dirvinių musių
Sunku išvengti musių atsiradimo, tačiau galite sumažinti to tikimybę. Pirmiausia įdirbu dirvą sodinukams.
Jei žemę perku žiemą, tai dažniausiai ji jau būna užšalusi tiekėjo sandėlyje. Jei žemę naudoju nuo rudens, tada iki sodinimo laikotarpio būtinai palieku ją šaltoje patalpoje.
Jei turiu įtarimų dėl prastos dirvos kokybės, tai ją padegu. Tai galima padaryti ant viryklės ar net orkaitėje.
Prieš tiesioginį naudojimą, žemę užpilu silpnu kalio permanganato tirpalu.
Kadangi musių lervos gerai vystosi drėgnoje dirvoje, būtinai laikysiuosi laistymo režimo. Daigus palaisčiau tik išdžiūvus viršutiniam dirvožemio sluoksniui. Lervos dažniausiai peri viršutinėje dirvos dalyje.
Kai auginu daigus kasetėse, stengiuosi naudoti apatinį laistymą iš padėklo. Periodiškai būtinai atlaisvinkite dirvą.
Dėl šių paprastų prevencijos ir kontrolės metodų taisyklių mano sodinukai nenukenčia nuo dirvinių musių. Jei atsiranda kenkėjų, aš jų atsikratau, kol jie nespėja sunaikinti švelnių augalų.
Deja, ši problema iškyla metai iš metų. Todėl man bus malonu sužinoti apie jūsų kovos su šiuo populiariu kenkėju būdus.
Taip pat skaitykite: Trys būdai išvalyti sodą nuo infekcijos ir atkurti jo vaisingumą
Draugai, nepamirškite prenumeruoti kanalo ir palikti LIKE, jei straipsnis bus naudingas!
#dirvožemio viduriukai#kovos būdai#gruntavimas