Tiek Rusijoje, tiek kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, kaip taisyklė, prie namų yra nedidelis, bet daržas su lysvėmis, kur auga žalumynai ar daržovės. Net jei sodo nėra, tai sodas su vaismedžiais ir uogakrūmiais yra būtinas. Tačiau Norvegijoje, nepaisant to, kad žmonės dažniausiai gyvena privačiuose namuose, visa tai retai kas pamatysi. Kodėl tai vyksta?
1. Turi būti priežastis
Greičiausiai viskas priklauso nuo mūsų piliečių ir norvegų gyvenimo lygio. Pastarasis yra daug didesnis. Būtent todėl šios šalies žmonės labai vertina savo laiką ir laisvalaikį. Jie to neišleidžia darbui sode, o džiaugiasi gyvenimu – ilsisi taip, kaip nori.
Daugeliui brandesnio ir vyresnio amžiaus mūsų piliečių vasarnamis yra vienintelė vieta, kur jie gali gyventi aktyvų ir socialinį, ir tam tikru mastu sportinį gyvenimą. Tai kažkas panašaus į prevencines priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią ligoms, atsirandančioms dėl sėslaus, pasyvaus gyvenimo būdo. Na, o šalyje reikia dirbti – didėja ir fizinis, ir protinis aktyvumas. Na, o jei prie to pridėsite saulę, gryną ir švarų orą, tada žmogus iš esmės visada išlieka geros formos.
Norvegai kitokie. Savaitgaliais ir tiesiog laisvalaikiu jie važiuoja į kalnus. Tai gali būti žygis ar atostogos tuose pačiuose kalnuose Hita-Norvegijos vasarnamyje. O kalnuotomis sąlygomis, net jei ką nors pasodinsi, vargu ar iš to bus daug prasmės.
Be to, jei tikrai norite pasijusti ūkininku, galite eiti į braškių plantacijas. Tačiau vienetams patinka ši pramoga. Iš esmės žmonės tiek braškes, tiek kitas uogas tiesiog perka parduotuvėje, kur jų savikaina palyginti nedidelė. Sezono metu braškės čia kainuoja iki 50 kronų už kilogramą, tiek pat ir avietės. Vyšnios brangesnės – iki 100 kronų.
2. Antroji priežastis – išlaidos.
Norvegai puikiai moka skaičiuoti ir moka skaičiuoti savo pinigus. Faktas yra tas, kad daug namų stovi ant akmenuoto dirvožemio. Pamatams pastatyti keletą savaičių dirba ekskavatorius ar kita speciali technika. Uolą reikia sutraiškyti. Tokio ploto dirvožemis yra importuojamas. Jį galima nusipirkti specializuotoje parduotuvėje, bet kainuoja iki 100 kronų, o už penkis kilogramus – net daugiau. Daug nenusipirksi, kad sulaužytum lovas. Didelė kaina čia už trąšas, taip pat už pačius sodinukus. Be to, tai užima daug laiko ir pastangų. Žinoma, daug paprasčiau, patogiau ir daug pigiau įsigyti ir atvežti valcuotą veją bei pagražinti vietinę vietovę.
3. O konservavimas namuose?
Rusijoje, ir ne tik, jei ne visi gyventojai, tai dauguma kasmet ruošiasi žiemai iš jų vietoje nuimto derliaus. Norvegijoje žmonės mieliau valgo šviežias daržoves nepriklausomai nuo sezono. Agurkai su pomidorais kainuoja apie dvidešimt kronų, o vidutiniškai gauna 35 tūkst. Kodėl gi ne.
>>>>Idėjos gyvenimui | NOVATE.RU<<<<
Norvegai naudoja pačių įvairiausių uogienių, tačiau jas verda ne patys, o perka parduotuvėse, juolab, kad šių gaminių asortimentas yra daugiau nei didelis. Kompotai čia nėra verdami, nors jų galima nusipirkti, o tik parduotuvėse, kuriose prekiaujama Baltijos ar Lenkijos produkcija. Daugiausia čia geriama kava, ir labai dideliais kiekiais. Norvegijos gyventojai daugiausiai sezono metu valgo uogas, nors importinių mėlynių, kaip ir braškių, parduotuvių lentynose visada yra.
Kalbant apie daržoves ir bulves, norvegams savikaina nėra didelė. Parduotuvėse net ūkininkai visa tai perka kaip pašarą savo gyvuliams.
Toliau skaitykite temą kodėl suomiai savo namus dažė šviesiai pilkai, o norvegai – raudonai ruda.
Šaltinis: https://novate.ru/blogs/251021/61011/