Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjunga ir Prancūzija norėjo sukurti karinę antivokišką koaliciją. Tačiau dėl daugelio priežasčių 1939 m. koalicija nesusiformavo. Įvykiai pradėjo vystytis pačiu tragiškiausiu būdu. Tačiau jau 1941 m. karinis aljansas vis tiek įvyko. Sovietinės diplomatijos sėkmę šioje srityje sunku pervertinti. Tačiau savo indėlį įnešė ir amerikiečiai, kurie iškėlė sau uždavinį įtikinti milijonus žmonių, kad pasaulio likimas sprendžiamas rytuose.
Jungtinės Amerikos Valstijos buvo viena iš paskutiniųjų šalių, pripažinusių SSRS suverenią valstybę. 1930-aisiais nemaža dalis Amerikos gyventojų nepasitikėjo pavojingais ir buvo apgaubti gandų ir pasakojimų apie naująją „Rusijos lokio“ valstybinę sistemą. Prasidėjus Didžiajam Tėvynės karui, sovietų ir britų diplomatijos pastangomis JAV įstojo į karą sąjungininkų pusėje. Tuo pat metu Amerikos vadovybės laukė rimta užduotis: milijonai žmonių turėjo būti įtikinti, kad Sovietų Sąjunga yra viso laisvojo pasaulio draugė. Iškart po to Amerikos laikraščiai pradėjo teigiamai rašyti apie SSRS ir Raudonąją armiją, pirmasis valstybės pareigūnai apie sovietinę santvarką viešai kalbėjo teigiamai ir, žinoma, siejo Holivudas.
Prosovietinė propaganda 1941 metais JAV buvo reikalinga tam, kad milijonai amerikiečių sutiktų su ekonominės, o gal net ir karinės pagalbos sąjungininkams Europoje būtinybe. Tai buvo svarbi užduotis, nes ką tik baigėsi Didžioji depresija, siaubinga ekonominė krizė, ir daugelis JAV piliečių laikėsi izoliacionistinių nuotaikų, nenorėjo kištis į tolimų europiečių reikalus, o juo labiau leisti jiems brangių išteklių. Ir tegul visų šalių politikai, be kita ko, siekia savo, išskirtinai pragmatiškų tikslų, propaganda pasiekė norimą efektą: tautų, kovojančių už bendrą reikalą, draugystės ir brolybės atmosferą, susiformavo.
>>>>Idėjos gyvenimui | NOVATE.RU<<<<
Viena vaizdingiausių iliustracijų, kaip pasikeitė paprastų amerikiečių nuomonė apie tolimą ir nesuprantamą šalį – tai istorija, kurią savo atsiminimuose pasakoja sovietų tanklaivis Dmitrijus Loza, kovojęs su amerikiečiu „Šermanas“. Sąjungininkų įranga, siunčiama į SSRS pagal „Lend-Lease“, buvo sugadinta. Konservuoti reikėjo, kad įranga nesugestų gabenant jūra. Lauke šermanai buvo apklijuoti specialia juoda plėvele, į ginklą įsmeigti mediniai kamščiai ir supilti patrankos riebalai. Sąjungininkų tankų naikinimas buvo rimta ir sunki užduotis.
Dmitrijus Loza prisiminė, kad per vieną iš pirmųjų šermanų išpakavimo įvyko „incidentas“. Pabūklą valydami ramsčiu, tanklaiviai iš pabūklo išstūmė ryšulį. Paslaptingas objektas nukrito ant žemės ir pasigirdo dūžtančio stiklo garsas. Iškart po to ant žemės pasklido kažkoks skystis. Paaiškėjo, kad pakuotėje buvo paslėptas butelis viskio ir saldainių. Vėliau paaiškėjo, kad tokios pačios dovanų pakuotės yra ir daugelyje kitų tankų ginklų. Vėliau sovietų tanklaiviai netgi sugalvojo visą technologiją, kaip atsargiai ištraukti kištuką iš pagrindinio pistoleto, kad patikrintų, ar tarp medinių kamščių taip pat yra dovana.
Tęsdami temą skaitykite apie kokius tankus JK tiekė SSRS ir kaip jie paveikė karo eigą.
Šaltinis: https://novate.ru/blogs/291021/61069/