Senovėje arkliai laukinėje gamtoje gyveno didžiulėmis bandomis. Nesunku atspėti, kad tada jų niekas neapvijo. Kyla logiškas klausimas: kodėl prisijaukinę žmonės pradėjo batuoti arklius, jei gamtoje naudingas gyvūnas puikiai apsieina be metalinių batų? Pabandykime suprasti šią problemą.
Žmonės žirgą prisijaukino labai seniai, maždaug VII-VI tūkstantmetyje prieš Kristų. Tačiau žmonės gana neseniai išmoko batuoti arklius. Iki šiol archeologija mums vienareikšmiškai teigia, kad pasagos prasidėjo kažkur IV-III amžiuje prieš Kristų. Be to, pirmosios pasagos labai skyrėsi nuo to, ką įpratę matyti šiuolaikiniai žmonės. Iš pradžių pasagos buvo gaminamos iš odos, medžio ir audinio. Metalinė pasaga yra dar vėlesnis išradimas. Romos imperijoje sistemingai buvo pradėti batuoti arkliai ir galvijai. Romos pasaga buvo vadinama „hipposandalia“.
Pirmosios pasagos, tarp jų ir romėniškos, buvo pritvirtintos prie arklio kanopos be vinių. Pasagos ant ukhnalų (nagų) atsirado jau viduramžiais ir tapo tikru proveržiu, nes visi ankstesnės pasagos, dėvėtos kaip batai, dažnai paskatino odos ligų vystymąsi gyvūnai. Tačiau kam mums reikalinga pasaga, jei gamtoje arklys apsieina be jos? Tam yra lygiai dvi priežastys: apkrova ir paviršius.
10 iš 10 atvejų žmogaus prijaukintas arklys naudojamas konkrečiam darbui, patiriamas nuolatinis stresas. Būtybės su dviem apatinėmis galūnėmis nešiojimas ant savęs taip pat yra evoliucijos nenumatytas darbas. Žmogus sveria šiek tiek, palyginti su pačiu arkliu, bet jau pakankamai, kad jo kanopos pradėtų greičiau susidėvėti. Kai arklys atlieka dar sunkesnį darbą, kanopų dilimas pagreitėja. Kad taip nenutiktų, reikalinga pasaga.
>>>>Idėjos gyvenimui | NOVATE.RU<<<<
Kalbant apie paviršių, laukinėje gamtoje arkliai, kaip taisyklė, gyveno ten, kur jie turėjo joti ant minkštos žolės dirvos. Tobulėjant „miesto civilizacijai“, arkliai vis dažniau pradėjo judėti kietu paviršiumi, o tai taip pat gerokai pagreitina kanopų dilimo greitį. Purvo kelio jau visiškai užtenka nušlifuoti gyvūno kanopas. Šiuo atžvilgiu pasaga atlieka ir apsauginę funkciją.
Svarbu suprasti, kad pagreitėjęs kanopų nusidėvėjimas yra kupinas faktu, kad arklys susižeis koją. Tokiu atveju gyvūnas atsisako žengti ant skaudamos kojos arba tai daro itin nenoriai. Ant tokio žirgo tampa neįmanoma joti ar dirbti. Be to, yra specialių rūšių gydomųjų ortopedinių pasagų, skirtų ligoms ir traumoms gydyti.
Jei norite sužinoti dar daugiau įdomių dalykų, turėtumėte perskaityti, kas tai yra Jakutų arklys: kaip ši veislė gali gyventi -70 laipsnių temperatūroje.
Šaltinis: https://novate.ru/blogs/211121/61335/