Nebuvo ko valgyti, laikas aplankyti gimines mieste. |Nuotrauka: liveinternet.ru.
Eikime su koziriais ir pasakykime pagrindinį dalyką: bukas nėra pamišęs ir net ne mazochistas. Kaip ir daugelis kitų paukščių rūšių, buliai skrenda žiemoti, pavyzdžiui, į Balkanus, į Graikiją. Tačiau ne visur klimatas verčia bulius palikti gimtąją žemę net ir žiemą. Paukščiai migruoja tik iš tų vietovių, kur žiemos pagal jų standartus tampa visiškai nepakeliamos. Kalbant apie centrinę Rusijos juostą, raudonkrūmis plunksnuotasis padaras dažniausiai nori likti.
Kitas dalykas, kad be didelės migracijos, bulkiuliai yra linkę į nedidelę migraciją. Vasarą miestų gyventojai nemato šių paukščių dėl to, kad šiuo metu jie mieliau migruoja į gamtą. Daugiausia – spygliuočių miškuose, nes ten kur kas turtingesnė bulkilių maisto bazė. Laikas praeina penėjimui, romantiškiems santykiams, poravimuisi ir veisimuisi. Jau žiemą, kai pritrūksta maisto atsargų, dauguma bulių arba skris į pietus, arba judės arčiau žmogaus buveinės.
>>>>Idėjos gyvenimui | NOVATE.RU<<<<
Kaimo gyventojams bukas – tikra nelaimė. Tiesą sakant, paukštis yra žemės ūkio kenkėjas. Bulbakis ypač pavojingas pavasarį, nes ieškodamas maisto jis aktyviai naikina medžių pumpurus. Bulkiai veisiasi nuo balandžio iki rugpjūčio. Per šį laiką kai kurioms poroms pavyksta uždėti dvi sankabas. Iš viso bulių palikuonys yra 5-7 jaunikliai. Tuo pačiu metu buliai gamtoje gyvena neilgai, tik 3-4 metus. Ne visi jie turi būdingą ryškią krūtinės spalvą. Tai dėvi tik suaugę vyrai. Jaunikliai, jauni paukščiai ir patelės turi neapsakomą pilką krūtų plunksną, todėl daugelis tokių paukščių net neatpažįsta tų pačių bulių.
Jei norite sužinoti dar daugiau įdomių dalykų, turėtumėte perskaityti apie matydamas, kokia jūrų gyvybė yra didysis baltasis ryklys iš baimės pasiruošęs iššokti iš vandens.
Šaltinis: https://novate.ru/blogs/090122/61768/