Simonovo savikraunamas karabinas – ginklas, naudojamas iki šiol. Karabinas perėjo ne vieną karštą tašką, tačiau pasaulinės šlovės kažkodėl taip ir nesulaukė. Galime drąsiai teigti, kad garsaus dizainerio kūrybai tiesiog nebuvo laiko tuo metu, kai sovietų kariuomenei labiausiai reikėjo tokių ginklų. Būtent Didžiojo Tėvynės karo pradžia.
Pirmuosius SCS pavyzdžius sukūrė Sergejus Gavrilovičius Simonovas dar 1944 m. Karbino kūrimą daugiausia inicijavo Elizarovo ir Semino suprojektuota nauja 7,62x39 mm tarpinė kasetė, kuri 1943 m. pateko į surinkimo liniją. Tačiau dėl gamyklų evakuacijos ir vykstančio karo Simonovo kūryba iš karto nepateko į masinę gamybą, net nepaisant itin teigiamų patikrinimo komisijos atsiliepimų. Tai pasikeitė tik 1949 m., kai SKS įstojo į tarnybą sovietinėje armijoje. Tačiau nuo 1945 metų keli šių ginklų pavyzdžiai buvo naudojami šūvių kursuose.
Įdomu, kad pasirodęs Kalašnikovo automatas negalėjo išstumti SKS karabino iš Sovietų Sąjungos jėgos struktūrų. Pastarasis buvo naudojamas visoje šalyje ir tebenaudojamas iki šiol. Svarbu ir tai, kad šis ginklas buvo pagamintas kažkokioje milžiniškoje apyvartoje. Tik SSRS egzistavimo laikotarpiu buvo pagaminta daugiau nei 15 milijonų šio šautuvo kopijų. Ginklui pavyko kariauti Afganistane, Vietname, Korėjoje, taip pat daugumoje buvusios sovietinės erdvės karštųjų taškų.
>>>>Idėjos gyvenimui | NOVATE.RU<<<<
SKS karabino ilgis yra 1260 mm, o bendras svoris - 3,9 kg. Ginklui naudojama 7,62x39 mm kalibro šovinys. Karabino veikimas pagrįstas miltelinių dujų pašalinimu su užraktu pasvirusiu žemyn. Šautuvas savaime užsikrauna. Kovos greitis siekia 40 šovinių per minutę. Kulkos snukio greitis yra 735 m/s. Matymo nuotolis - 1 km. SCS tiekiamas iš dėžių dėtuvių 10 šovinių.
Tęsdami temą skaitykite apie 5 ginklai, kuri dažniausiai nepavykdavo mūšyje.
Šaltinis: https://novate.ru/blogs/090222/62081/