Pakeitęs šalto vandens skaitiklį, nusprendžiau išleisti vandenį tualete, kad patikrinčiau vandens skaitiklį. Paspaudus mygtuką, girdžiu šauktuką:
-Uždarykite tualeto dangtį! Jūs esate laukiami!- šaukė močiutė, buto savininkė, kai nuleidau vandenį.
- Taip, žinoma, aš jį uždariau! - Išsigandęs jis nuleido tualeto sėdynę ir dangtį.
O kokia tokio noro uždaryti tualete dangtį priežastis?- paklausiau jos.
-Sūnus, 90-aisiais dirbau slaugytoja regioninėje ligoninėje. Infekcinių ligų palatoje. Ten jie visada pateikdavo instrukcijas naujai priimamiems pacientams apie privalomą išmatų ir vandens tekančio srauto dangą.- paaiškino pensininkas.
-Na, kodėl aš turėčiau tai daryti? Pasakyk man apatinę eilutę ir aš puoliau prie kitos paraiškos- Bandžiau pastūmėti ją į apysaką.
-Mūsų skyriuje buvo infekcinėmis ligomis sergančių pacientų, eidami į tualetą dideliais kiekiais, jie į išorinę aplinką išleidžia „bacilos“. Jei jie nuplauna juos atidarę dangtį, galinga vandens srovė ne tik nuplauna turinį, bet ir pakelia didelį mikroskopinių lašų debesį kartu su mikrobais ir bakterijomis. Uždaras tualeto dangtis neleidžia pavojingai oro masei išeiti iš uždaros erdvės. - Močiutė man vedė edukacinę programą.
-Todėl net namie aš aštriai reaguoju į neteisingą praplovimą į tualetą. Ir aš patariu nepamiršti tokio veiksmo! - Deklaravo ne jauna moteris.
Mielas skaitytojau, ar manote, kad tai dar viena pagyvenusio žmogaus istorija, ar verta jos klausytis? Juk jos žodžiuose yra sveiko proto pastaba.