Situacija, kai žmogus dirba ištisus metus be atostogų, dabar mums pažįstama iš pirmų lūpų. Sovietmečiu tokia situacija apskritai buvo neįsivaizduojama. Visos atostogos buvo apmokamos, ir tai buvo vienas didžiausių socialinių laimėjimų. Sovietų Sąjunga buvo viena pirmųjų valstybių, įvedusių standartizuotą darbo laiką ir apmokamas atostogas įstatymų lygiu. Per visą SSRS gyvavimo laikotarpį atostogų trukmė buvo keičiama kelis kartus. Tačiau iškart po karo tai truko mėnesį, o kai kuriais atvejais ir ilgiau.
1. Kada mūsų šalyje atsirado toks reiškinys kaip atostogos
Įvairiose įmonėse dirbantiems žmonėms iki 1917 m. švenčių nebuvo. Jei žmogus norėjo pailsėti ar jam reikėjo dienų, šį klausimą galėjo derinti su savo tiesioginiais vadovais, tačiau šis laikas į apmokėjimą nebuvo įtrauktas. Be to, darbo dienos trukmė buvo dešimt, o ne aštuonios valandos, o poilsio diena buvo tik viena – sekmadienis. Įvykus revoliucijai, šalyje iš karto buvo įvesta nauja koncepcija – kiekvienas dirbantis žmogus turėjo teisę išvykti, be to, dar ir mokamas.
Atostogos šalyje buvo atšauktos tik vieną kartą – Antrojo pasaulinio karo laikotarpiui. Tačiau net ir šiuo sunkiu šaliai metu pinigų apmokamoms atostogoms vis tiek buvo skirta. Tiesa, žmonės neturėjo galimybės jų gauti. Lėšos buvo įskaitytos į atskirą depozitą, o pasibaigus karui darbininkas prie jo priėjo.
2. Kiek atostogų dienų turėjo sovietų pilietis
Pagal sovietų įstatymus iki 1967 m visi dirbantys žmonės turėjo dvylika dienų atostogų, kurios buvo apmokamos, ir plius dienas prie jų, kurių skaičius tiesiogiai priklausė nuo darbo sąlygų. Nuo šių metų atostogų dienų skaičius padidintas iki penkiolikos, o prie jų pridėtos papildomos dienos. Bendras tokių dienų skaičius kartu su atostogomis (turima omenyje darbininkai) galėjo siekti 36 – viskas priklausė nuo darbo stažo, darbo vietos, kenksmingumo.
Švietimo ir mokslo įstaigų darbuotojai atostogavo 24-28 dienas. Tie, kurie dirbo Tolimosios Šiaurės sąlygomis, papildomai turėjo aštuoniolika dienų. Jei žmogus dirbo miško pramonėje, tai jam turėjo būti papildomos šešios dienos. Nepaisant to, kad įstatyme nebuvo nustatyta atostogų dalijimo norma, dažniausiai ji asmeniui buvo suteikta visa.
Daugelis žmonių per atostogas lankydavosi sanatorijose. Gydymo kursas buvo trys savaitės plius kelias. Dėl to paaiškėja, kad dalyti atostogas į dvi dalis tiesiog nebuvo prasmės. Žinoma, labiausiai pageidautina buvo atostogauti vasarą. Kai kuriose pramonės šakose žmonės atostogaudavo su visa pamaina. „Aksominis sezonas“ taip pat buvo paklausus. Ypatingo poilsiautojų antplūdžio paplūdimiuose nebuvo, o oras buvo šiltas, tad poilsis buvo patogus ir visavertis.
Gana įdomi buvo ir „atostogų apmokėjimo“ atsiskaitymo sistema sovietiniais laikais. Einant atostogauti žmogui buvo mokamas darbo užmokestis už praėjusį mėnesį, už einamuoju dirbtas dienas mėn., jo atlyginimo dydžio atostoginius (jie buvo skaičiuojami pagal specialią formulę), viršvalandžius ir kitas.
SSRS gyvavimo pabaigoje, 1991 m. Oficialiai atostogos susidėjo iš 24 dienų (darbo), o 2002 m - pagal Europos socialinės chartijos normas 28 dienas, bet kalendorines dienas.
>>>>Idėjos gyvenimui | NOVATE.RU<<<<
3. O jei neimsi atostogų?
SSRS buvo vienas ypatumas - buvo sudarytas visų darbuotojų atostogų grafikas kitiems metams. Tai buvo planuota šių metų pabaigoje. Natūralu, kad atostogos ne visada sutapo su žmonių galimybėmis ir dėl jų keitimo teko derėtis. Jei pervedimas nepasiteisino, vietoj atostogų buvo galima pasiimti kompensaciją grynaisiais. Šis reiškinys buvo būdingas ne visoms darbo vietoms ir praktikoje buvo gana retas.
4. Kaip reikalai šiais laikais
Kalbant apie atostogų sistemą, daugelis punktų buvo pasiskolinti iš Sovietų Sąjungos įstatymų. Įmonės dar planuoja kitų metų atostogas ir sudaro atitinkamus grafikus, tačiau su perkėlimu viskas daug paprasčiau. Darbuotojas turi 28 kalendorines dienas bazinių atostogų ir papildomų dienų. Tarp skirtumų yra galimybė padalyti atostogas į dalis, iš kurių viena yra nuo 2 savaičių ar daugiau. Dabar, jei žmogus neišleido visų atostogų, likusios dienos perkeliamos į kitus metus. Išvykęs žmogus gauna piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Bus ne mažiau įdomu prisiminti SSRS legendas: kodėl japonai pirko iš mūsų plaktukus ir stiklo šukes.
Šaltinis: https://novate.ru/blogs/141021/60853/