Paskutinis bet kokio suvirinimo siūlės suvirinimo centimetras turi būti baigtas specialiu būdu, kitaip ateityje tokia neteisinga siūlė gali įtrūkti.
Kad neturėtumėte tokios problemos, šiandieniniame straipsnyje greitai parodysiu, kas ir kaip.
Pavyzdžiui, aukščiau esančioje nuotraukoje aš įdėjau 2 siūles. Su elektrodu rodau kairiosios siūlės galą, tai neteisingas suvirinimo užbaigimas.
Siūlė čia baigiasi maža duobute, ši duobutė vadinama siūlės krateriu. Šis krateris pasirodė todėl, kad suvirinimo pabaigoje aš tiesiog staiga pašalinau elektrodą, tai neįmanoma.
Kai elektrodas įjungtas, po juo verda skysto metalo suvirinimo baseinas. Pagal elektrodo lanko slėgį šis suvirinimo baseinas suformuojamas į duobę. Jei staiga nustosite suvirinti, metalas smarkiai sušals ir šis skylės krateris liks.
Siūlė ir gretimas metalas turi abipusį įtempimą. Galime sakyti, kad suvirintas metalas traukia šilumos paveiktos zonos metalą (beje, todėl yra suvirinimo deformacijos).
Pačiame krateryje nusodintas suvirinimo metalas iš elektrodo turi mažą storį, galima sakyti, labai ploną dribsnį. Todėl veikiant įtempimo jėgoms šis dribsnis gali sprogti ir įtrūkimas eis per visą siūlę.
Todėl krateris visada turi būti ištirpęs. Nenutraukite staigiai suvirinimo ir nuimkite elektrodą siūlės gale.
Kraterį būtina suvirinti tokiais būdais - galite grįžti iš paties siūlės galo, nenustodami suvirinti 5–10 mm atgal į pagrindinę siūlę. Siūlės gale taip pat galima kelis kartus paprasčiausiai ištirpinti metalą į kraterį su atskyrimu, kuris visada susidaro paskutiniame siūlės centimetre.
Čia nuotraukoje virš kraterio yra sulydytas, tai bus teisinga užbaigti suvirinimą.
Draugai, nufilmavau trumpą vaizdo įrašą, kuriame viską išsamiai parodžiau šia tema. Pažiūrėkime, kad niekada neturite šios problemos.